Kalėdos šiandien

Visi laukiame Kalėdų, bet nepamirškime ir to, kad kiekvienose šventosiose Mišiose Jėzus gimsta žemėje. Šiandien laukiame Jo gimimo atminimo, o ant altoriaus kasdien turime tikrą Dievo buvimą!

Būtent ant altoriaus Jis vietoj vystyklo apsigaubia maža balta ostija. Korporalas ir staltiesė yra tarsi šienas, o altorius — tarsi prakartėlė! Presbiterija gi — tarsi Betliejaus stainelė! Prieš du tūkstančius metų begalinis Dievas tapo žmogumi. Tai didis nuolankumas ir nusižeminimas. Dabar, per Eucharistiją, tas Dievas-Žmogus priima duonos pavidalą. Tada Jis buvo Kūdikis, dabar tampa duona! Tada buvo Marijos ir Juozapo rankose, dabar — kunigo rankose!

Kadaise Dievo Sūnus tapo žmogumi, priėmė kūdikio pavidalą ir augo moters įsčiose. Buvo bejėgis ir atiduotas sunkiam likimui. Šiandien šventosiose Mišiose, kunigui ištarus žodžius, Jis vėl tampa esantis tarp mūsų. Šįkart Jam nereikia Marijos sutikimo, bet reikia kunigo tarnystės! Šv. Jeronimas rašė, kad kunigai gimdo Jėzų savo lūpomis, tardami konsekracijos žodžius!

Tad su tikėjimu pulkime ant kelių prieš Dieviškąjį Kūdikį, kai kunigo žodžių pagimdytas Jis ateis ant altoriaus! Su pagarba priklaupkime, prieš priimdami šventąją Ostiją, kurioje slepiasi mūsų Dievas! Tebūna šventoji Komunija gražiausios Kalėdos mumyse!

„Ir mes laukiame Tavęs, Viešpatie. O kai ateisi kunigo balsu pašauktas, kniūbsti parpulsime prieš Tave, žinodami, kad esi paslėptas duonos ir vyno pavidalu.“