Lenkijoje užsidegė ugnis

Kaip šiandien skelbti Evangeliją apie Jėzų, kalbėti apie Viešpatį Dievą žmonėms, gyvenantiems miestų dykumose? Ar mums reikia pranašų kaip ugnis? – Daug kunigų netiki tuo, ką turi. Neseniai vedžiau rekolekcijas kunigams Lenkijoje. Atvažiavo kunigai, kurie nori kažko daugiau, sužinoti naujų dalykų, pasimokyti. Buvo tiek jaunų, tiek vyresnių kunigų. Vienas kunigas pabaigoje verkė, kai pamatė, kokią galią turi kunigo malda. Sakiau tiems kunigams: „Į Lenkiją kviečiami kun. Bashobora, t. Manjackal. Ir gerai, Viešpats Dievas jais naudojasi, bet juk jūsų Lenkijoje yra 35 tūkstančiai, juk tarp jūsų atsiras tūkstančiai Manjackalų. Kiekvienas iš mūsų turi šias dovanas, bet turite pabusti“. Ir išeiti iš schemos, esą nieko negalima padaryti. – Kunigams reikia patikėti kunigystės dovana, savo charizmomis. Kiekvienas iš mūsų turi charizmų, nes buvo pakrikštytas ir sutvirtintas. Šventoji Dvasia, kai imsime veikti, padės. Lenkijoje slypi didžiulis potencialas. Jei tik kas dešimtas kunigas pabustų, išvystų kunigystės pilnatvę, išeitų pas žmones, nebijotų žmonių nuomonės — ar įsivaizduojate, kas vyktų? Kadaise vedžiau charizminį forumą Čikagoje, vykusį šūkiu „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies“, ir ten dėjosi stebuklai, nes žmonės pagaliau norėjo išgirsti ką nors, kas tiki tuo, ką sako, kas pats kadaise patyrė uždegimą ugnimi. Ar toks Šventosios Dvasios prisilietimas yra kiekvienam prieinama tikrovė? – Ne apie tai kalba, kad kiekvienas turi eiti į stadioną ir skelbti Evangeliją. Bet galima turėti charizminį tikėjimą dirbant ligoninėje, hospise, būnant katechetu ar žurnalistu. Dėl šio vidutiniškumo vyksta tai, ką stebime šiandien — pilkuma ir bet kaip darymas. Kiek žmonių per šv. Mišias iš tikrųjų meldžiasi, o kiek Liturgijos atžvilgiu nusiteikę rutiniškai? Kiek turi tikrą tikėjimą tuo, kas vyksta Bažnyčioje? Tai paliečia ir kunigus. Kaip malonės turi ant mūsų plūsti, jei visu tuo netikime? Viešpats Dievas veikia visada, bet reikia mūsų įsitraukimo. Charizminis tikėjimas ypač reikalingas tiems, kurie per kunigystės dovaną turi uždegti šį tikėjimą tuose, kurie gyvena šeimose, augina vaikus ir iš tikrųjų turi sunkiau nei mes, dvasininkai.
Kun. Piotr Glas
Straipsnis paskelbtas svetainėje „Nasz Dziennik“.

