Link kunigystės – kard. S. Wyszyński
Jūs esate Dievo šaukiančios tautos viltis…
Kai šiandien šventosiose Mišiose, kuriose atsispindi Dievo Širdies iškilmės spinduliai, Bažnyčia rodo mums Gerojo Ganytojo paveikslą (…), galiu žvelgti į Jus kaip į Dievo šaukiančios tautos vilties išsipildymą.
Štai Gerasis Ganytojas!… Kad galėtumėte būti taip vadinami, reikėjo didelio šventosios Bažnyčios darbo su Jumis. Reikėjo daugelio studijų metų, o šalia protinio ir knyginio darbo — dar kito, argi ne sunkesnio, vidinio ugdymo darbo. Pagal Bažnyčios valią, pagal Kristaus pavyzdį, pagal Dievo tautos lūkesčius ir viltis reikėjo dvasinės formacijos, kunigiškos dvasios ir stiliaus įgijimo.
Ieškant avių…
Argi Jūsų nejaudina Gerojo Ganytojo paveikslas šiandien primintoje Evangelijoje — Ganytojo, kuris nelaukia avių, bet eina jų ieškoti? Argi Jūsų nejaudina drąsus Kristaus pasakymas, kad siunčia Jus ne tik pas gerus, bet ir pas nusidėjėlius? Jūsų darbo laukas neturi ribų. Iš Kristaus kunigystės gavote savąją ir kartu Kristaus Kunigystę — visiems. „Kunigas, imamas iš tautos, yra skiriamas tautai tuose dalykuose, kurie susiję su Dievu“.
Per jūsų kelius pereis nusidėjėlių pasaulis, nes eisite ne pas sveikus, bet pas sergančius. Tačiau negalite bijoti, kad jūsų siela ir pašventintas kunigiškas rūbas susiteps nuodėmingos ir varginamos Dievo tautos laukuose.
Kai Kristus ėjo ieškoti pražuvusios avies, nežiūrėjo nei kryžkelių, nei erškėčių, gudobelių ir uolų. Labai nuvargo, suprakaitavo, apdulkėjo ir susitepė. Bet ėjo!… Ėjo tol, kol rado. Ir tą turbūt blogiausią avį priėmė kaip geriausią… Užsikėlė ją ant savo pečių ir parnešė į avidę.
Mylimieji! Man atrodo, kad vis labiau stovime prieš tokią sielovadą, kuri nelaukia, bet — kaip Kristus — eina, ieško ir laimi pergalę. Nemanykite, kad žmonės nuo Jūsų gintųsi. Gal jie su Jumis ginčysis, kels Jums priekaištus, o kartais ir pasipiktins Jumis. Vis dėlto šio žmogaus nerimo ir baimės gelmėje slypi neapibrėžtas ir neaiškus Dievo troškimas.
Jūs esate visiems!
(…) Mylimiausi vaikai! Jums nevalia daryti skirtumo, nes suvokiate, kad visi yra Dievo vaikai. Siunčiu Jus, kad eitumėte ir vaisių atneštumėte. (…) Baisus yra Dievo ir šėtono pasaulio sugretinimas, apie kurį šiandien buvo kalbama Evangelijoje. Iš tikrųjų negalima būti abejingam: žmogus priklauso vienam arba kitam pasauliui. Tačiau jei kas nors būtinai, per prievartą, norėtų priskirti save Dievo priešų pasauliui — tai tik ne Jūsų akyse. Mums nevalia taip galvoti! Jūs esate visiems! Dievo draugams ir Jo priešams! Visiems turite sakyti, kad galiausiai (…) visi stosime prieš Dievą, kuris pasirodys mums visiems esąs Tėvas.
Dvasios Tėvai! Turite eiti ir skelbti dvasinę tėvystę visiems Dangiškojo Tėvo vaikams! Turite turėti tėvišką ir brolišką nusiteikimą — visiems — geriems ir nusidėjėliams.
Kaip tas, kuris tarnauja…
Jūs buvote iškelti labai aukštai, papuošti ir pašventinti. Vyskupo rankos nusileido ant Jūsų, Jūsų rankos buvo pakonsekruotos ir apgaubtos arnotu, kuris ženklina meilę. Jūs esate iškelti! Tačiau atminkite, Mylimiausi mano Sūnūs, kad visa ši didybė yra ne Jums, o Dievo vaikams. Visą savo kunigišką didybę turite atiduoti nuolankiai tarnystei Dievo vaikams…
Gal ne kartą ateis mintis: „Turiu žinių ir diplomą, turiu šventimus“. Tai tiesa. Visa tai turi, bet tam, kad taptum kaip tas, kuris tarnauja, o ne — kuris valdo.
Viskas meilėje!…
Žmonės ištroškę širdies! Ištroškę meilės! Ištroškę nuolankumo ir nuolankios tarnystės! Šia kryptimi eina šiuolaikinio pasaulio raida ir evoliucija. To siekia visos visuomeninės permainos. Svarbu, kad valdžia būtų vykdoma — per meilę!
Jūs esate kunigiška karta, apdovanota didele valdžia, kurią turite vykdyti — per meilę! Niekuo nesužavėsite šiandienių vargšų žmonių, kurie iš savo, formaliai gal ir netikinčios, sielos gelmės šaukia: „Respice Deus, Protector noster, aspice Deus!“ — Pažvelk, Viešpatie! Pažvelk! Pastebėk mus, Tavo vaikus!
Visus laimėsite Dievui tik per tai, Kas Jis yra, o Jis yra Meilė. Per meilę laimėsite žmones Dievui. Per meilę suvienysite juos tarpusavyje. Tad nerodykite savo valdžios ir nebandykite gąsdinti. Nevartokite grėsmingų žodžių ir netarkite prakeikimų. Mylėkite ir tarnaukite visiems, ir atsiliepsite į karščiausius šiuolaikinio žmogaus troškimus, į visus ilgesius, kurie šiuolaikinei žmonijai nubrėžia visuomeninės raidos kelius.
Štai, Mylimieji, dvasia, kurios vardan išeisite pro ką tik pakonsekruotos Arkikatedros vartus. Nešite naują dvasią. Duokite ją tiems, kurie Dievą myli, ir tiems, kurie Jo dar nemyli… Tegul veda Jus Geriausiasis Dievas!
Šaltinis: Ateneum Kapłańskie, 2/310, 1960.
