Sutana
Sutana yra dvasininkų ir tų, kurie ruošiasi tapti kunigais, drabužis. Vienas klierikas tą dieną, kai pirmą kartą apsivilko sutaną, gavo laišką iš keleriais metais vyresnio draugo. Štai ką jis sužinojo apie sutaną:
Sutana. Šiandien Tavo akyse ji gražesnė už jaunosios suknelę. Esi joje laimingas, ir teisingai. Laukei jos nuo pat seminarijos pradžios.
Tikiuosi, kad būsi joje lygiai taip pat laimingas, kai ji ims būti Tau ir tuo, apie ką mąstyti skatina jos spalva — mirties marška, mirimo uniforma. Šiandien ji yra vestuvinė suknelė, kuria žavitės Tu, Tavo artimieji ir draugai. Būk ja lygiai taip pat sužavėtas, kai ji taps atsiskyrimo vieta, narvu, krosnimi, kurioje Dievas Tave perlydys ir grynins, neramia atsiskyrėlio celė.
Ši vestuvinė suknelė, kai reikės, bus Tau ir šarvais — jei tik norėsi tai atsiminti ir tuo pasinaudoti. Vaikščiojimas su sutana gali ir turi pats savaime būti malda, bet ja netampa savaime vien užsegus sagas.
Kišenės. Tos gilios yra tam, kad turėtum kur pasidėti visa tai, kuo apdovanosi žmones. Visada turėk ką duoti vargstantiems ir vaikams. Atmink, kad žmonės Tau bus dėkingesni už monetą, šypseną ir gerą žodį nei už gražų choralo giedojimą. Nes žmonėms pirmiausia reikia išgirsti, kad jie mylimi. O dar labiau nei išgirsti — jiems reikia pamatyti, kad tai tiesa.
Vidinė kišenė ant krūtinės. Priešingai, nei tvirtina vyriausiosios kunigiškos elegancijos žinovai, ji visai ne tam, kad joje laikytum brangų rašiklį. Nešiok joje laiškus, į kuriuos nežinai, kaip atsakyti, korteles su vardais tų, už kuriuos pažadėjai melstis, sąskaitas, kurias nutarei sumokėti už kitus, adresus, kuriais žinai, kad reikės nueiti, nes patys niekada neateis, šunų, kačių, anūkų ir įsimylėjėlių nuotraukas, lapus ir piešinius, dovanotus Tau darželinukų. Tegul ši kišenė visada būna prikimšta.
Tegul sutana painiojasi Tau tarp kojų ir trukdo, kai bandysi pūstis kaip povas ir šluoti savo ambicijų uodega. Kad visada už jos užkliūtum, kai Tave neš į šunkelius. O neš. Bet nebijok jos pasiraitoti ir bėgti pas vargstantį brolį. Net jei tektų apsijuokti, atrodant kaip juokdariui.
Rankoves galima atsiraitoti ir daugiau nei tas simbolinis rankogalis. Jis primena, kad sutana yra ne paradinė uniforma, o darbo drabužis. Tačiau atsiraitok rankoves tik tam darbui, kurį Jis lieps Tau atlikti. Niekada — savo paties sumanytai revoliucijai.
Linkiu Tau, kad ant Tavo sutanos atsirastų balti druskos pėdsakai. Ant nugaros — nuo prakaito, o ant krūtinės — nuo ašarų: Tavo paties ir tų, kurie prisiglaudę prie Tavęs verks Tau dėl tūkstančio mažų ir didelių, mirtinai rimtų ir visai kvailučių skausmų. Ir linkiu Tau, kad tie pėdsakai atsirastų daug greičiau nei balti pėdsakai Tavo plaukuose.
Nebijok jos suglamžyti ir suteršti, puldamas į pagalbą vargstantiems ir sužeistiems. Tegul Tau nebūna jos gaila tvarsčiams ir žmogaus žaizdų perrišimams. Atmink, kad kraštutiniu atveju, labai užsispyrus, iš jos galima pasidaryti apsiaustą ar palapinę.
Tegul ji greičiau nublizga ties keliais ir pečiais — nuo maldos ir žmonių naštų nešimo — nei ties sėdyne ir alkūnėmis — nuo patogaus sėdėjimo ir brovimosi minioje. Mylėk ją, o ne save joje. O pirmiausia mylėk Bažnyčią, kuri Tau ją šiandien duoda. O dar labiau — Jėzų, kuris davė Tau Bažnyčią, o Tave — Bažnyčiai, už ką ir aš Jam šiandien taip labai dėkoju.
P. S. Atmink, kad autobuse ir metro kiekvienas mano turįs daugiau teisės į sėdimą vietą nei kunigas. Ir, atvirai kalbant, mažai svarbu, ar jis teisus. Svarbu tai, kad prireikus, užsitraukdamas neapykantą sau, neužtrauktum jos ir Dievui. Vis daugiau žmonių žiūrės į Tave, nes sutana išskiria. Bet ji ir varžo, tad vis mažiau kas turės drąsos ir noro Tau ką nors pasakyti. Tačiau tai visai nereiškia, kad jie neturės tam priežasčių. Atmink, kad Tavo sutana nėra gatavo gaminio pakuotė. Viešpats Tave ja apvilko, kad gailestingai pridengtų Tavo trūkumus. Tai žinodamas būsi laimingas (plg. Jn 13, 17).
Kun. Michał Lubowicki | 2017-06-21
Straipsnis paskelbtas svetainėje Aleteia.
