Betanijos misijoje kunigams remti esu 22 metus. Buvau paauglė mergina, kai „Gość Niedzielny“ radau mažytį straipsnį apie Misiją. Žinojau, kad noriu įsitraukti į maldą už kunigus. Savo gyvenime sutikau labai gerų kunigų. Kadaise jie visi man atrodė šventi, o mano Tėvai įskiepijo man pagarbą dvasininkams. Mūsų namai visada buvo jiems atviri. Šiandien esu vienuolė. Galiu pasakyti, kad mano pašaukimui turėjo įtakos ir Dievo meilės liudijimas, kurį mačiau mano gimtojoje parapijoje dirbančiuose kuniguose. Mane visada giliai sujaudina kunigas, turintis gyvą santykį su Jėzumi.
Kaip vienuolė įsitikinau, kad tiek seserys (sakau tai ir apie save), tiek kunigai — esame tik kelyje į šventumą ir dažnai iki jo mums dar daug trūksta. Taip pat bendradarbiauju su kunigais ir matau įvairius sunkumus, su kuriais jie grumiasi ir apie kuriuos paprastas parapijietis nė nenutuokia. Todėl juo labiau matau prasmę ir didžiulį poreikį palaikyti kunigus savo malda. Labai trokštu, kad kunigai, kurie kasdien laiko rankose Jėzų, mylėtų Jį visa širdimi, kad būtų visiškai Jam atsidavę. Tikiu, kad būtent jų asmeninis šventumas, vienybė su Jėzumi, gali uždegti šventumui ir mus, tikinčiuosius. Jų liudijimas gali patraukti prie Dievo labai labai daug žmonių.
Per visus tuos metus įsitikinau, kad malda už kunigus turbūt yra svarbiausia mano asmeninio dvasingumo dalis. Turėjau įvairios darbo ir bendradarbiavimo su kunigais patirties. Kartais net sakydavau sau, kad tai tikrai nebeturi prasmės, kad nebenoriu už juos melstis. Tačiau Dievas kažkaip padarė, kad niekada nuo šios kasdienės maldos nepasitraukiau, ir esu Jam už tai dėkinga. Šiandien turiu tris globotinius, už kuriuos kasdien meldžiuosi. Juos apgaubiu malda nuo pat ryto, kai pabundu, apie juos prisimenu ir eidama miegoti, o ir dienos metu pasakoju apie juos Viešpačiui Jėzui.
Norėčiau dar tik pasakyti, kad negalime kunigų idealizuoti — jie taip pat yra paprasti žmonės. Jie neša savyje neįkainojamą dovaną, kurios dėka per jų tarnystę, o ypač per sakramentus, galime susitikti su Dievu. Kalbėkimės su kunigais, kelkime jiems reikalavimus, bet ir palaikykime juos jų darbe. Jiems taip pat reikia žinoti, kad gali mumis pasikliauti. Verta juos žmogiškai palydėti… O svarbiausia — melskimės už juos, kad būtų tokie, kokių Jėzus juos nori.
Sesuo
