Pasauliečių malda už kunigus.
Tai pirmiausia meilės kunigams ženklas. Juk neįmanoma melstis už tą, kurio nemyli. Malda visada įmanoma. Turbūt ypač meldžiasi tie, kurie negali finansiškai paremti sielovados darbų, kurie negali pasiūlyti profesionalios pagalbos. Užtat gali pasimelsti. Malda apskritai yra geriausias atsakas į viską, kas vyksta. Vienintelis išmintingas atsakas į kunigų silpnumą yra malda jų intencija: už nusidėjusiųjų atsivertimą, už gerųjų apsaugą nuo blogio: Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo (Jn 17, 15). Kitaip tariant, malda už ką nors yra išminties liudijimas. Turbūt ypač vertinga bus malda už nebūtinai mėgstamą kunigą. Malda už kunigus taip pat yra vaizduotės įrodymas. Už kunigus melsis tas, kuris nujaučia, supranta, suvokia kunigų patiriamus sunkumus. Tai ir kuklaus palankumo, o gal net… meilės konkrečiam kunigui ženklas?
Mano kunigystė.
Kunigystė man yra žavus nuotykis. Būdamas kunigas nenuobodžiauju. Kunigystė yra kažkas, kas man nuolat patinka. Mano kunigystėje nuolat daug kas vyksta. Neturiu nei troškimo, nei poreikio pasijusti pasauliečiu, kad ir trumpą laiką. Kunigystė man yra dalijimasis viskuo su Kristumi. Eiti ranka rankon su Kristumi per gyvenimą — štai kas yra kunigystė. Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose (Lk 22, 28) — tai man yra buvimo kunigu esmė.
t. Waldemar
