Kunigų pavedimas Nekaltajai Marijos Širdžiai

Kunigų pavedimas Nekaltajai Marijos Širdžiai, popiežiaus Benedikto XVI atliktas Fatimoje 2010 m. gegužės 13 d.

Nekaltoji Motina, šioje malonės vietoje, kur mus sutelkė Tavo Sūnaus Jėzaus, Aukščiausiojo ir Amžinojo Kunigo, meilė, mes, sūnūs Sūnuje ir Jo kunigai, pasišvenčiame Tavo motiniškajai širdžiai, kad ištikimai vykdytume Tėvo valią.

Žinome, kad be Jėzaus negalime nieko gera padaryti (plg. Jn 15, 5) ir kad tik per Jį, su Juo ir Jame būsime pasauliui išganymo įrankiai. Šventosios Dvasios Sužadėtine, išprašyk mums neįkainojamą dovaną – perkeitimą Kristuje. Padėk mums ir padaryk, kad ta pačia Dvasios galia, kuri Tave apgaubė savo šešėliu ir padarė Išganytojo Motina, Tavo Sūnus Kristus gimtų ir mumyse. Tegul taip Bažnyčia bus atnaujinta per šventus kunigus, perkeistus malone To, kuris visa daro nauja.

Gailestingumo Motina, tai Tavo Sūnus Jėzus pašaukė mus, kad kaip ir Jis taptume pasaulio šviesa ir žemės druska (plg. Mt 5, 13-14). Padėk mums savo galingu užtarimu, kad niekada neišduotume šio kilnaus pašaukimo, kad nepasiduotume savo savimeilei, pasaulio pataikavimams ir Piktojo kuždesiams. Savo tyrumu išsaugok mus, savo nuolankumu apsaugok mus ir apgaubk mus savo motiniška meile, kuri, atsispindėdama tiek daugelyje Tau pašvęstų sielų, padarė, kad jos tapo mums tikromis dvasinėmis motinomis.

 Bažnyčios Motina, mes, kunigai, norime būti ganytojai, kurie gano ne patys save, bet atsiduoda Dievui dėl brolių, rasdami tame laimę. Trokštame ne tik žodžiais, bet ir kiekvienos dienos gyvenimu nuolankiai tarti savo „štai aš“. Tavo vedami, norime būti Dievo Gailestingumo apaštalai, besidžiaugiantys, kad gali kasdien švęsti šventąją Altoriaus Auką ir teikti sutaikinimo sakramentą tiems, kurie mūsų to prašo. Malonės Užtarėja ir Tarpininke, Tu, kuri visa esi įtraukta į vienintelį visuotinį Kristaus tarpininkavimą, išprašyk mums iš Dievo visiškai atnaujintą širdį, kuri mylėtų Dievą iš visų jėgų ir tarnautų žmonijai, kaip tarnavai Tu. Pakartok Viešpačiui savo įtikinamus žodžius: „jie nebeturi vyno“ (Jn 2, 3), kad Tėvas ir Sūnus išlietų ant mūsų Šventąją Dvasią tarsi naujose Sekminėse. Tavo nuolatinis buvimas tarp mūsų kelia manyje nuostabą ir dėkingumą, todėl visų kunigų vardu ir aš noriu sušukti: „Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina ateina pas mane?“ (Lk 1, 43). Mūsų Motina nuo visados, nesiliauk mūsų „lankiusi“, guodusi ir palaikiusi. Ateik mums į pagalbą ir gelbėk nuo visokio pavojaus. Šiuo pavedimo ir pasiaukojimo aktu išreiškiame troškimą, kad giliau ir radikaliau, visiems laikams ir visiškai apsigyventum mūsų žmogiškame ir kunigiškame gyvenime. Tegul Tavo buvimas padaro, kad pražystų mūsų vienatvės dykuma ir suspindėtų saulė virš mūsų tamsos, tegul jis padaro, kad po audros sugrįžtų ramybė, kad kiekvienas žmogus išvystų Viešpaties išganymą, kuris turi Jėzaus vardą ir veidą, atsispindintį mūsų širdyse, amžiams suvienytose su Tavąja! Tebūnie taip! Amen.